2012-09-08

Vėjo jėgainių statyba: Pagėgių politikai skuba – teismas juos sustabdo...

2012-07-17 | Stasys BIELSKIS


Liepos 5-osios Pagėgių savivaldybės tarybos posėdyje ir vėl neišvengta politikų ginčų. Šįkart opozicijos Taryboje atstovas Edgaras Kuturys pabandė palaikyti kaimo bendruomenės „Lumpėnų strazdas“ ir kitų kaimų gyventojų reikalavimą neleisti statyti ten apie 30-ies vėjo jėgainių parko. Nes pastačius tiek vėjo malūnų, žmonių gyvenimą ištiktų katastrofa, būtų sudarkytas nuostabus kraštovaizdis ir pan.

Sprendimo projektas, kurį parengė Pagėgių savivaldybės vyriausioji architektė Ernesta Maier, pavadintas „Dėl žemės sklypų Pagėgių ir Lumpėnų seniūnijose detaliojo plano patvirtinimo“.
Aiškinamajame šio sprendimo rašte teigiama:

„Detaliojo plano tikslai ir uždaviniai bei numatoma veikla: žemės sklypų padalijimas, atidalintų žemės sklypų žemės naudojimo paskirties keitimas iš žemės ūkio į kitą, nustatant žemės naudojimo būdą – inžinerinės infrastruktūros teritorija, susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų (vėjo energijos jėgainių ir elektros transformatorių pastotės) statybai.

Planuojama ūkinė veikla – pastatyti iki 30 vėjo jėgainių ir transformatorių pastotę. Bendras vėjo jėgainių parko pajėgumas – iki 90 MW įrengiant reikiamą infrastruktūrą.

Vėjo jėgainių statybai formuojami žemės sklypai optimalaus dydžio – iki 63 arų ploto“.

Pasak Tarybos nario E.Kuturio, Tarybos opozicija prieštarauja tokio didžiulio vėjo jėgainių parko statybai šiuose kaimuose.

„Aš surinkau mokslininkų pateiktas rekomendacijas, atliktus tyrimus, pacitavau Lietuvos energetikos strategiją, kad reikia gaminti pigią, patikimą, saugią energiją. O mūsų šalyje elgiamasi priešingai, - „Šilokarčemai“ pasakojo E.Kuturys. – Juk vėjo energetika yra pati nepatikimiausia, kadangi vėjas tai būna, tai nebūna, yra pati brangiausia, nes iki šios dienos valstybė tokios energijos gamintojams moka po 30 centų už kilovatvalandę. Be to, vėjo jėgainės darko kraštovaizdį. Išvardinau pagrindinius dalykus, dėl kurių Taryboje turėjome balsuoti prieš tokio sprendimo priėmimą“.

E.Kuturio manymu, nereikėtų leisti savivaldybėje statyti tiek daug jėgainių. Jis taip pat pastebėjo, kad jėgaines stato verslininkai iš kitų rajonų, jie žiūri tik savo pelnus, ir nėra nė vieno tokio vietinio verslininko.

„Meras bando įtikinti, kad pusė gyventojų yra už vėjo jėgainių statybą, kita pusė – prieš. Bat tai yra visiška netiesa. Tik tie, kurie parduoda savo žemę jėgainių statytojams, yra už. O tie, kurių sklypai ribojasi, aišku, yra prieš jėgaines. Aš ne kartą siūliau padaryti gyventojų apklausą, bet Savivaldybės dauguma tokio siūlymo niekada nepalaikė ir nepalaiko“, - teigė opozicijos atstovas E.Kuturys.

Taip atsitiko ir šį kartą – balsuojant dėl minėtojo sprendimo, keturi Tarybos nariai buvo prieš, vienas susilaikė.

Beje, tų kaimų bendruomenių atstovai tą dieną, kai vyko Tarybos posėdis, Klaipėdos apygardos teisme klausėsi skelbiamo nutarimo dėl jų skundo (dėl vėjo jėgainių statybos). E.Kuturys paprašė Tarybos nesvarstyti šito sprendimo, bet jam buvo paaiškinta, kad tie du dalykai tarpusavyje nėra susiję.
Politikų sprendimas atsidūrė teisme

Praėjusių metų pabaigoje „Šilokarčemoje“ spausdinome straipsnį „Kaimo bendruomenės gyvenimą sumals vėjo malūnai“. Rašėme, kaip gruodžio 20-osios posėdyje, Savivaldybės taryboje priimant sprendimą dėl detaliojo plano, kurio sprendiniuose numatyta vėjo jėgainių statyba Lumpėnų seniūnijoje, įsiplieskė tikras karas tarp valdančiosios daugumos ir opozicijos. Mat dar neprasidėjus posėdžiui prieš Savivaldybės pastatą buvo išsirikiavę piketuotojai, protestuojantys prieš vėjo jėgainių statybą šitoje seniūnijoje.

Pastarojo Tarybos posėdžio metu meras Virginijus Komskis pranešė, kad yra gautas Lumpėnų seniūnijos gyventojus atstovaujančio Alvydo Mikašausko raštas ir prašymas leisti jam pasisakyti Tarybos posėdyje. Dėl pasisakymo meras paprašė Tarybos narių balsuoti. Penkiolikai Tarybos narių balsavus „prieš“ ir tik penkiems „už“, A.Mikašauskui kalbėti nebuvo leista.

Vienas iš opozicijos atstovų Petras Ubartas tada piktinosi: „Pirmajame šios kadencijos Tarybos posėdyje paminėjau, kad Pagėgių savivaldybėje dirbama buldozeriniu principu. Turbūt aš neklydau, kadangi ir šiandien iš kolegų pasisakymų supratau, jog nėra kreipiama dėmesio į mūsų rinkėją. O balsuojama nežinant, kam ir dėl kokios gerovės...“.

Jau paaiškėjo, kad jis buvo teisus. Kaimo bendruomenė „Lumpėnų strazdas“ priimtą Pagėgių politikų sprendimą apskundė teismui.

Teismas: neįvertintos visos reikšmingos aplinkybės

Pagėgių politikų posėdis š. m. liepos 5-ąją prasidėjo 14 valandą, o tą pačią dieną, 15 valandą, Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija skelbė sprendimą administracinėje byloje pagal kaimo bendruomenės „Lumpėnų strazdas“ skundą atsakovei Pagėgių savivaldybės tarybai. Tas skundas - dėl Pagėgių savivaldybės tarybos sprendimo, priimto praėjusio gruodžio 20 dieną.

Teismas sprendimu konstatavo, kad rengiant ir tvirtinant šiuos detaliuosius planus, strateginis pasekmių vertinimas, vadovaujantis Strateginio pasekmių vertinimo tvarkos aprašu, buvo privalomas, tačiau nebuvo atliktas. Pagėgių savivaldybės teritorijos bendrojo plano rengimo metu atliktas strateginis pasekmių aplinkai vertinimas negali būti laikomas tinkamu strateginių pasekmių aplinkai vertinimu ginčijamų detaliųjų planų sprendinių aspektu.

Teismas paskelbtame sprendime taip pat konstatavo, kad institucijos (tarp jų ir Pagėgių savivaldybės administracija), išdavusios planavimo sąlygas detaliesiems planams rengti, turėjo visapusiškai įvertinti pakeistą teisinį reguliavimą, pakeisto teisinio reguliavimo įtaką rengiamų detaliųjų planų sprendiniams, įvertinti visas reikšmingas aplinkybes, planuojamos ūkinės veiklos pobūdį (vėjo jėgainių statyba) ir, įvertinusios Higienos normą 33:2011, kuria yra ženkliai sugriežtinti didžiausi leistini triukšmo ribiniai dydžiai, pakeisti išduotas planavimo sąlygas.

Šiuo metu šis Savivaldybės tarybos sprendimas dėl detaliųjų planų patvirtinimo negalioja. Įsiteisėjus teismo sprendimui, politikai eiliniame ar neeiliniame Tarybos posėdyje privalės naikinti savo pačių priimtą sprendimą.
Kodėl taip skubama?

Gali būti, kad tokio pat ar panašaus teismo sprendimo Pagėgių politikai gali sulaukti ir dėl š. m. liepos 5-ąją priimto sprendimo. Mat „Lumpėnų strazdo“ pirmininkė Gražina Jankauskienė „Šilokarčemai“ sakė, jog bendruomenė neseniai teismui apskundė Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento (KRAAD) išvadas. Pagėgių savivaldybės taryba pasiskubino tvirtinti detaliuosius planus - KRAAD-o išvadų apskundimo termino pabaiga buvo liepos 11 diena.

„Panašu, kad Tarybos nariai nelabai supranta, už ką balsuoja. Juk reikia visus dokumentus atidžiai išstudijuoti, suprasti, išmanyti įstatymus“, - „Šilokarčemai“ teigė G.Jankauskienė.

http://www.silokarcema.lt/index?article=18058/18070/29135

Vėjo jėgainės: blogai jaučiasi gyventojai, išsigimsta gyvūnai

2012-07-13 | Ligita LILEIKYTĖ


Mockių kaime jau dvejus metus yra pastatytas ir veikia šešių vėjo jėgainių parkas. Gyventojai pavargę nuo nuolatinio “zvimbimo”, o gyvūnai atsiveda išsigimusius jauniklius.

Vanda Grinkevičienė “Šilokarčemai” pasakojo, kad jaučia pokyčius visame kūne: tarsi badytų kas su adatom. Moteris sakė, kad augina vištų, kopia medų ir apie dešimt metų veisia triušius. Pasak Vandos, tokių apsigimimų tarp triušių nėra buvę. “Šiandien turime apie šešiasdešimt triušių. Pastaruoju metu triušukus atsiveda negyvus arba be kojyčių, be vienos ausytės ar dar su kokiais negalavimais. Vištų kiaušiniuose viščiukai išsivysto, bet išvysti dienos šviesą pavyksta vos keletui, kadangi jie neturi jėgų net kiauto pramušti.”

Greta gyvenanti Janina Rutkauskienė Lankupių kaime gyvena nuo pat gimimo. Šiuo metu ji augina apie šimtą raguočių.

“Tą naktį, kai pirmą kartą pajungė vėjo jėgaines, pamaniau, kad kokie traktoriai važinėjasi, net nuvažiavau prie fermos pažiūrėt... Šiandien kenčiam: jaučiuosi nekaip, galva svaigsta, vaikštau snūduriuodama... Krentantys šešėliai erzina net gyvulius.”

Pasak ūkininkės, veršeliai gimsta palėgę, keletą jų šeima “nurašė” savo reikmėms. ”Ant veršelių plaučių buvo susidarę guzai... Baisu. Ir dabar vieną nabagėlį auginame. Jis negali pilnai remti visų kojų, kadangi gimė su viena susukta. Ieškome priežasčių, bet peršasi mintis, kad šių gyvūnų išsigimimus kažkokiu tai būdu veikia vėjo jėgainės”, - bėdas išsakė J.Rutkauskienė.

Tame pačiame kaime gyvenanti Elena Butkevičienė kovoja ne tik su savo negalavimais. Jos vyras kovo mėnesį patyrė insultą. “Kai praėjusį savaitgalį buvo pakilęs didelis vėjas, turėjo gerti labai stiprius vaistus”, - sakė moteris. Šeima šioje vietovėje gyvena apie 40 metų ir kažkur išsikelti tikrai nenorėtų, o ir bėgt nelabai yra kur.

“Šunys vakarais kaukia, atrodo, išties kokią nelaimę prikauks. Kai pradeda veikti tos jėgainės, jie bijo, slepiasi... Kaip norėtųsi laiką atsukti atgal, kai ramybę turėjom, o šiandien iš miesto nebesinori grįžti. Užsidarau plastikinius langus ir lindime namie, kadangi tas tylus ūžesys girdisi ir dieną, ir naktį.

Iki artimiausios jėgainės yra 1 300 metrų. Prieš statant vėjo jėgaines nebuvo prašoma jokio mūsų leidimo. Pati buvau nuvykusi pas seniūną ir prašiau, kad parodytų mano ar mano artimųjų pasirašytą sutikimą... Kiek vėliau mums buvo pasiūlyta sodybą apsodinti medžiais, bet mes tenorime ramybės. Norėtume, kad mus iškeldintų, deramai įvertinę mūsų turimą turtą. O tada galėtų laisvai, be jokių trukdžių statyti tas jėgaines”, - pasakojo E.Butkevičienė.

Moteris dar pridūrė, kad netoli jėgainės, per 370 metrų, gyvena jauna šeima su mažais vaikais, jai teko pas juos svečiuotis. „Tai atrodė, kad kas galvą nori nusukti”, - sakė E.Butkevičienė.

Susivienijimas „Ne pavėjui“ kovoja už žmogaus teises

Bendruomenių susivienijimo „Ne pavėjui“ tikslai labai dideli. Nariams atsibodo pasyviai žiūrėti į tai, „kokie vėjai Lietuvoje pučia“. Jei ne pavėjui, tai neis ten, kur kas pastumia ar „papučia“. Aktyviai kovoja už žmogaus teises Lietuvoje, už galimybę gyventi visapusiškai pilnavertiškoje aplinkoje.

Šio susivienijimo įkūrėjas Remigijus Paškauskas “Šilokarčemai” sakė, kad yra daug pažeidimų. Rodydamas detalųjį planą pasakojo, kad nėra išlaikomas numatytas aukštis, jėgainės statomos be jokių sutarčių ir daug galingesnės, nei nurodyta planuose. Vyriškis pasakojo, kad Margarita Žadeikienė gyvena vos 840 metrų nuo kraštutinės vėjo jėgainės. Jau du kartus ji buvo išsikvietusi Klaipėdos sveikatos centro atstovus, kad išmatuotų triukšmą ir infragarsą. Pastarieji atvyksta tuomet, kai vėjas vos medžių lapus judina. “O protokole žymi, kad vėjo greitis buvo penki metrai… Apgaudinėja žmones, kaip įmanydami. Stato jas kaip nori, tikras chaosas vykdomas. Kažkada kreipėmės į vėjininkus, tai žadėjo monotoringus padaryti, bet tik pažadai ir liko, laukiame iki šiol”, - sakė R.Paškauskas.
Komentaras

Norėjome rajono valdžios atstovų pasiteirauti, ar buvo padarytas pažeidimas, kuomet Šilutės rajono savivaldybė patvirtino nutarimą dėl vėjo jėgainių statybų. Juk dėl to tebevyksta teismai.

Šilutės rajono savivaldybės mero pavaduotojas Šarūnas Laužikas vakar šiuo klausimu atsisakė komentuoti. O rajono savivaldybės tarybos narys Arvydas Jakas telefonu „Šilokarčemai“ sakė:

“Savivaldybė tvirtina detaliuosius planus, o jie būna patikrinti Klaipėdos apskrities administracijos. Pastaroji patvirtina tik tuomet, kai visos prieš tai tikrinusios institucijos “palaimina” ir nebėra jokių kliūčių. Plačiau turėtų pakomentuoti tie, kurie tvirtina šiuos planus, galbūt Nacionalinė žemės tarnyba, statybos inspekcija, architektai. Jeigu įstatymai nėra pažeisti, tuomet yra viskas tvarkoje ir savivaldybė, remdamasi tokia žyma, be jokių kliūčių gali tokį planą patvirtinti. Kiek pamenu, šiuo atveju jokių pažeidimų nebuvo...”.

(http://www.silokarcema.lt/index?article=18058/17630/29116)

2012-09-07

Suabejojo neigiamu vėjo jėgainių poveikiu


2012-09-07

Kintuose įvyko seminaras „Pamario krašto vėjo energetika – pliusai ir minusai. Biokuro vystymo galimybės“. Kalbėta apie ekologinę energetiką ir ypač daug diskutuota apie vėjo jėgainių poveikį gyventojams ir aplinkai. Seminarą surengė Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacija.



Po išvykos į Mockių vėjo jėgainių parką Kintų Vydūno kultūros centre susirinkę seminaro dalyviai Kintų seniūno Antano Kliženčio teiravosi, ką mano apie vėjo jėgaines čionykščiai gyventojai. Seniūnas, pavadinęs save savotišku žmonių minčių ir nuomonių sugertuku, sakė, kad jam teko bendrauti su visais šalia vėjo jėgainių gyvenančiais Kintų seniūnijos žmonėmis.
„Skirstant į kategorijas, galima pasakyti, kad vyresnių, pensinio amžiaus ir jaunesnių žmonių požiūriai skiriasi. Nuogąstavimai, kad žmonėms blogiau gyventi šalia vėjo jėgainių, nepagrįsti. Tai daugiau emocinis poveikis, nes pasikeitė kraštovaizdis, o tai kai kurie žmonės laiko vizualine tarša. Nuo jėgainių šiek tiek sklinda garsas. Bet gyvename moderniais laikais. Oro uostai, geležinkeliai, net daugiabučiai su savo gyventojais skleidžia gerokai didesnį triukšmą. Jaunos šeimos neįžvelgia jokių neigiamų pokyčių, susijusių su vėjo jėgainių atsiradimu. Jie mąsto apie perspektyvą, savo vaikų išmokslinimą, jų gerovę ir nekalba, kad jiems yra blogai. Tuo tarpu pagyvenę žmonės skundžiasi pablogėjusiu mobiliuoju ryšiu, kad televizoriai blogiau rodo. Ir dėl to kaltina vėjo jėgaines. Bet ar tai įrodyta?“
Anot seniūno, jeigu taip yra iš tiesų, investuotojai turėtų padėti išspręsti šias problemas, nors tai ir nebūtų susiję su elektros energijos gamyba. Žmonės pripranta ir nebesistebi naujais vėjo jėgainių parkais. Dabar pasirodė nauja teorija, kad vėjo jėgainės skleidžia žemo dažnio garsą, bet nėra nustatyta šio faktoriaus poveikio žmogaus sveikatai. Tai daugiau psichologinio pobūdžio problemos. Pagyvenę žmonės mąsto, kad jei atsirado tai, ko anksčiau nebuvo, pasidarė blogai. Bet ar iš tikrųjų blogai?
„Ar karvutės mažiau pieno duoda, ar augalai blogiau auga? Kai pasakai, kad pagerėjo kaimo gerovė, kad žmonėms sudėjo plastikinius langus, tada tyli. Kai buvo ruošiamasi statyti vėjo jėgaines, visiems buvo gerai, kai jos pradėjo veikti, taip pat niekas nesiskundė. Nepasitenkinimas pradėjo kilti, kai prieš vėjo jėgaines stojo dalis Vilkyčių kaimo gyventojų“, – sakė Antanas Kližentis.
Vėjo jėgainių parkus statančios ir eksploatuojančios UAB „4 Energia“ vadovas Tadas Navickas sakė, kad jų įmonė siekia harmoningų santykių su vietos gyventojais: „Socialinė politika mūsų įmonėje užima svarbią dalį. Mes manome, kad ateidami į jų teritoriją, mes turi gerbti čia gyvenančius žmones ir kažką duoti jiems atgal. Tą darome keliais būdais. Kiekvienas vėjo jėgainių parkas pasirašė paramos sutartis su vietos savivaldybėmis ir tam tikrą dalį pajamų skiria į specialų fondą. Jame kaupiami pinigai bus panaudoti vietinių žmonių gerovei.
Tuose pat Mockiuose sudėjome naujus langus už dviejų kilometrų spinduliu nuo jėgainių gyvenantiems žmonėms. Ten galima matuoti, ieškoti – jokio žalingo poveikio nėra. Mes norime, kad žmonės didžiuotųsi ir džiaugtųsi, turėdami šalia vėjo jėgainių parką. Tačiau visur yra visokių žmonių. Galima pasidžiaugti, kad pamažu tiek verslas, tiek bendruomenės keičia savo požiūrį, randa bendrą kalbą. Šis procesas vyksta pamažu ir užtruks keletą metų“, – kalbėjo T. Navickas.
Neigiamo vėjo jėgainių poveikio neįžvelgė ir seminare dalyvavęs Šilutės r. savivaldybės administracijos direktorius Raimundas Ambrozaitis: „Tos diskusijos galbūt kyla iš nežinojimo, nepasitenkinimo, galbūt – iš pavydo. Kalbėta, kad vėjo jėgainės trukdo paukščiams. Specialiai važiuodavau į Klaipėdą pro vėjo jėgaines įvairiais metų laikais, ir per paukščių migraciją. Aš nustebau. Mačiau pulkus jūrinių paukščių, kurie ten lesa ir kuo puikiausiai jaučiasi. Vėjo energetika – dar naujas produktas. Jo nepažindami žvelgiame su baime. Kai susipažįstame arčiau, suprantame, kad jokio pavojaus nekelia. Nebelieka apie ką diskutuoti, nes visada galima įžvelgti privalumų ir trūkumų. Tai priklauso ir nuo paties žmogaus“.
Seminaro dalyviai sakė, kad alternatyvioji energetika reikalinga ne tik dėl nuolat brangstančio iškastinio kuro, bet ir dėl švarios aplinkos išsaugojimo ateities kartoms. Kalbant apie energijos kainas, naujoji atominė elektrinė jų nesumažins ir šalies problemų neišspręs, kaip to negali padaryti ir vien tik vėjo jėgainių parkai.
Po seminaro Kintų seniūnas Antanas Kližentis ir UAB „4 Energia“ direktorius Tadas Navickas diskutavo, kaip būtų galima panaudoti energetikų sukauptame fonde jau esančias lėšas. Šiuo metu tokiame fonde jau yra apie 50 tūkst. Lt. T. Navickas akcentavo, kad pinigai gali būti naudojami tik vietos gyventojų poreikiams.
A. Kližentis pasiūlė skirti pinigų vandens tiekimui, infrastruktūrai ir susisiekimui gerinti. Kaip vieną iš alternatyvų jis siūlė skirti lėšų Kintų bažnyčios, kurioje lankosi dauguma vietos gyventojų, stogo remontui. Kol kas galutinio sprendimo nepriimta, nes siekiama surinkti kuo daugiau siūlymų, kaip geriau panaudoti fonde sukauptas lėšas.

Vaidotas VILKAS

http://www.litera.lt/daugiau/3383